Europietiški dydžiai: išsami lentelė ir patarimai, kaip neapsigauti renkantis

Kodėl dydžių sistema tokia paini ir ar tai tik mūsų problema?

Turbūt kiekvienas esame patyrę tą nemalonų momentą – užsisakai drabužį internetu, žiūri į dydžių lentelę, viską atidžiai matuoji, o kai pakuotė pagaliau ateina, paaiškėja, kad sijonas per ankštas per klubus arba švarkas kabo ant pečių kaip ant pakabos. Ir tai nėra tavo kaltė. Europietiška dydžių sistema – tai ne viena sistema, o kelios skirtingos sistemos, kurios tik apsimeta esančios viena.

Prancūzija, Italija, Vokietija, Skandinavija – kiekviena šalis turi savo tradicijas, kaip matuoti ir žymėti drabužių dydžius. Dar pridėkime britų sistemą, amerikiečių sistemą, azijietišką sistemą – ir gauname tikrą chaosą, kuriame net patyrę pirkėjai pasimeta. Šis straipsnis skirtas tam, kad tu suprastum, kaip visa tai veikia, ir daugiau negrąžintum drabužių tik todėl, kad dydžiai neatitiko lūkesčių.

Europietiški dydžiai: kas slepiasi už tų skaičių

Europietiška sistema remiasi vadinamuoju centimetriniu matavimu, tačiau skaičiai, kuriuos matai ant etiketės, nėra tiesiogiai lygūs centimetrams. Tai daugiau konvenciniai skaičiai, kurie istoriškai susiformavo skirtingose šalyse.

Moterų drabužiams Europoje dažniausiai naudojami dydžiai nuo 32 iki 52 ir daugiau. Vyrams – nuo 44 iki 62. Štai pagrindinė orientacinė lentelė moterų viršutiniams drabužiams:

• EU 32 – krūtinė apie 76 cm, juosmuo apie 60 cm
• EU 34 – krūtinė apie 80 cm, juosmuo apie 64 cm
• EU 36 – krūtinė apie 84 cm, juosmuo apie 68 cm
• EU 38 – krūtinė apie 88 cm, juosmuo apie 72 cm
• EU 40 – krūtinė apie 92 cm, juosmuo apie 76 cm
• EU 42 – krūtinė apie 96 cm, juosmuo apie 80 cm
• EU 44 – krūtinė apie 100 cm, juosmuo apie 84 cm
• EU 46 – krūtinė apie 104 cm, juosmuo apie 88 cm
• EU 48 – krūtinė apie 108 cm, juosmuo apie 92 cm

Tačiau čia slypi pirmas spąstas: tai yra kūno matmenys, o ne drabužio matmenys. Drabužis visada bus šiek tiek didesnis, nes reikia vietos judėjimui. Kiek didesnis – priklauso nuo kirpimo ir prekės ženklo filosofijos.

Vyrams situacija kiek paprastesnė, nes kostiumai ir švarkai dažnai žymimi tikrais krūtinės centimetrais (48, 50, 52…), tačiau kelnės turi atskirą sistemą su juosmens ir kelnių ilgio kombinacija, pavyzdžiui, 32/32 reiškia 32 colių juosmenį ir 32 colių ilgį – ir tai jau amerikietiška sistema, kurią dažnai naudoja net europietiški prekių ženklai.

Kaip skiriasi italų, prancūzų ir vokiečių dydžiai

Štai kur prasideda tikras galvos skausmas. Net ir pirkdamas europietiškus drabužius, turi žinoti, iš kurios šalies jie kilę, nes skaičiai gali reikšti visai skirtingus dalykus.

Italija – bene labiausiai klaidinanti sistema. Italų dydžiai paprastai yra mažesni nei standartiniai europietiški. Italų 42 dažnai atitinka europietišką 38 arba net 36. Jei pirki iš tokių prekių ženklų kaip Gucci, Prada ar Versace, tikėkis, kad reikės imti bent vienu ar dviem dydžiais daugiau nei įprastai. Tai ne mitas – tai tikra sistema, kuri susiformavo dėl istorinių ir kultūrinių priežasčių.

Prancūzija – prancūzų sistema labiau artima bendraeuropietiškai, bet ir čia yra niuansų. Prancūzų 38 paprastai atitinka europietišką 38, tačiau kai kurie prancūziški prekių ženklai linkę kirpti siauriau, ypač per juosmenį. Prancūzų mados namai tradiciškai orientavosi į labai liesvą siluetą.

Vokietija ir Skandinavija – čia sistema artimiausia tam, ką galėtume vadinti „standartiniu europiečiu”. Vokiški dydžiai paprastai atitinka lentelėse nurodytus skaičius, o skandinaviški prekių ženklai (Acne Studios, COS, & Other Stories) dažnai kirpo šiek tiek laisviau, kas daugeliui žmonių patogiau.

Praktinis patarimas: kai perki iš italų prekių ženklo, visada patikrink konkretaus prekės ženklo dydžių lentelę, o ne bendrą europietišką. Ir visada matuok save iš naujo – net jei manai, kad žinai savo dydį.

Batų dydžiai Europoje: čia bent jau paprasčiau

Batų dydžių sistema Europoje yra gerokai vienodesnė nei drabužių, ir tai džiugina. Europietiškas batų dydis remiasi Paris Point sistema, kur vienas punktas lygus 2/3 centimetro. Štai pagrindinė orientacinė lentelė:

• EU 36 – pėda apie 22,5–23 cm
• EU 37 – pėda apie 23–23,5 cm
• EU 38 – pėda apie 24–24,5 cm
• EU 39 – pėda apie 24,5–25 cm
• EU 40 – pėda apie 25,5–26 cm
• EU 41 – pėda apie 26–26,5 cm
• EU 42 – pėda apie 27–27,5 cm
• EU 43 – pėda apie 27,5–28 cm
• EU 44 – pėda apie 28,5–29 cm
• EU 45 – pėda apie 29–29,5 cm

Tačiau ir čia yra spąstų. Skirtingi batų tipai kirpami skirtingai – sportiniai batai dažnai būna šiek tiek didesni, o elegantiški odiniai batai gali spausti, net jei dydis teoriškai teisingas. Pėdos plotis – dar vienas kintamasis, kurio lentelės paprastai neįskaičiuoja. Jei turi platesnę pėdą, visada rinkis pusę dydžio daugiau arba ieškojo prekių ženklų, kurie siūlo platesnio kirpimo variantus.

Dar vienas svarbus dalykas su batais – visada matuok pėdą vakare. Per dieną pėda šiek tiek išsiplečia, ir jei matuosi ryte, batai vakare gali spausti.

Kaip teisingai save išmatuoti namuose

Tai, ko daugelis nepadaro, bet turėtų. Tikslūs matmenys – tai vienintelis būdas tikrai žinoti savo dydį, ypač perkant internetu. Reikia tik centimetrinės juostos ir, idealiu atveju, kito žmogaus pagalbos.

Krūtinė (moterims): matuok aplink plačiausią krūtinės vietą, juostą laikydama lygiagrečiai grindims. Neįtraukk oro – juosta turi šiek tiek liesti kūną, bet ne spausti.

Juosmuo: matuok aplink siauriausią liemens vietą, paprastai tai yra maždaug 2–3 cm virš bambos. Stovėk tiesiai, bet neįtrauk pilvo.

Klubai: matuok aplink plačiausią klubų vietą, paprastai tai yra apie 20 cm žemiau juosmens. Šis matmuo ypač svarbus renkantis kelnes, sijonus ir sukneles.

Kelnių ilgis (vidinis siūlė): matuok nuo kirkšnies iki kulkšnies. Tai padės išvengti situacijos, kai kelnės per trumpos arba vilkasi žeme.

Pečiai: matuok nuo vieno peties galo iki kito. Tai kritiškai svarbu renkantis švarką ar paltą – jei pečių siūlė nesutampa su tavo pečiais, joks kitas matmuo nepadės.

Užsirašyk visus skaičius ir laikyk juos telefone. Taip kiekvieną kartą perkant internetu turėsi reikiamą informaciją po ranka.

Dydžių konvertavimas: europietiškas, britiškas, amerikietiškas ir azijietiškas

Perkant tarptautinėse parduotuvėse ar platformose kaip ASOS, Zalando ar net AliExpress, neišvengiamai susidursi su skirtingomis sistemomis. Štai greita orientacinė lentelė moterų drabužiams:

Su azijietišku dydžiu situacija sudėtingesnė. Kinijos, Japonijos ir Korėjos sistemos skiriasi tarpusavyje, ir paprastai jos yra 2–4 dydžiais mažesnės nei europietiškos. Jei perki iš azijietiškų parduotuvių, visada vadovaukis centimetrais, o ne dydžių numeriais. Ir visada tikrink pirkėjų atsiliepimus – jie dažnai nurodo, ar drabužis atitinka nurodytus matmenis.

Vanity sizing – kodėl dydžiai „mažėja” per pastaruosius dešimtmečius

Tai reiškinys, apie kurį retai kalbama atvirai, bet kuris tiesiogiai veikia mūsų pirkimo patirtį. Vanity sizing – tai praktika, kai prekių ženklai mažina dydžių numerius, nekeisdami tikrų matmenų. Kitaip tariant, tai, kas prieš 30 metų buvo 38, dabar gali būti parduodama kaip 34.

Kodėl tai daroma? Psichologiškai žmonėms malonu matyti mažesnį skaičių ant etiketės. Tyrimai rodo, kad pirkėjai dažniau perka ir jaučiasi geriau dėl drabužio, jei jo dydis atrodo „mažas”. Tai grynai marketinginė strategija, kuri, deja, dar labiau supainioja ir taip jau painiąją sistemą.

Praktiškai tai reiškia, kad jei prieš kelerius metus dėvėjai 38, dabar tame pačiame prekių ženkle gali tilpti į 36. Bet kitame prekių ženkle vis dar reikės 38 ar net 40. Todėl dydžio numeris ant etiketės yra tik orientacinis skaičius – tikroji informacija yra centimetrai.

Kai lentelės nepadeda: ką daryti perkant internetu

Net ir žinant visus matmenis, perkant internetu vis tiek gali kilti problemų. Štai keletas strategijų, kurios tikrai veikia:

Skaityk atsiliepimus atidžiai. Dauguma gerų internetinių parduotuvių leidžia pirkėjams nurodyti savo ūgį, svorį ir dydį, kurį jie nusipirko. Tai pati vertingiausia informacija – realūs žmonės, panašūs į tave, pasakoja, kaip drabužis tiko.

Žiūrėk į drabužio matmenis, ne į dydį. Daugelis parduotuvių nurodo tikslias drabužio dimensijas – pečių plotį, krūtinės apimtį, ilgį. Palygink juos su savo matmenimis, pridėdamas 2–4 cm laisvumo.

Rinkis parduotuves su nemokamu grąžinimu. Tai ne tik patogumas – tai galimybė užsisakyti du dydžius ir pasilikti tinkamą. Zalando, ASOS ir daugelis kitų platformų tai leidžia.

Atkreipk dėmesį į medžiagą. Elastinės medžiagos (su elastanu ar spandexu) yra atlaidesnės dydžiams, o natūralios medžiagos kaip linas ar medvilnė gali šiek tiek susitraukti po plovimo. Jei abejoji, rinkis dydį daugiau.

Naudok dydžių konvertavimo programėles. Tokios programėlės kaip True Fit ar Fit Analytics, integruotos daugelyje parduotuvių, gali padėti, bet jos nėra tobulos. Traktuok jas kaip papildomą įrankį, o ne galutinę tiesą.

Dydžiai – tik skaičiai, o ne tavo vertė

Prieš baigiant, verta pasakyti tai, kas atrodo akivaizdu, bet dažnai pamirštama: dydžio numeris ant etiketės neturi nieko bendra su tuo, kaip atrodai ar kaip jautiesi. Dydžių sistemos yra chaotiškos, nenuoseklios ir dažnai sąmoningai manipuliuojamos. Tai, kad skirtinguose prekių ženkluose tilpi į skirtingus dydžius, yra visiškai normalu ir nereiškia, kad tavo kūnas „neteisingo” dydžio.

Geriausias požiūris į dydžius – traktuoti juos kaip techninę informaciją, o ne kaip savęs vertinimo įrankį. Matuok save, žinok savo centimetrus, naudok lenteles kaip orientyrą, bet visada prisimink, kad galutinis kriterijus yra tai, kaip drabužis ant tavęs atrodo ir kaip jautiesi jį dėvėdamas.

Europietiška dydžių sistema tobulesnė netaps – per daug skirtingų tradicijų, per daug skirtingų interesų. Bet žinodamas, kaip ji veikia, gali naršyti šiame chaose gerokai drąsiau ir išmintingiau. Ir galbūt pagaliau nustojai grąžinti drabužius, kurie neatitiko lūkesčių – ne todėl, kad kažkas pasikeitė sistemoje, o todėl, kad tu žinai, kaip ją skaityti.