Kodėl aukštakulniai vis dar karaliuje, nors kojos verkia
Kiekviena moteris, kuri bent kartą gyvenime avėjo aukštakulnius, žino tą jausmą – pirmos dvi valandos jautiesi kaip į podiumą žengusi modelis, o trečią valandą jau ieškoji kur atsisėsti ir tyliai prakeiki dieną, kai apsisprendei dėti tuos batus. Vis dėlto aukštakulniai neišnyksta iš moterų spintų. Ir turbūt neišnyks.
Reikalas tas, kad aukštakulniai iš tiesų kažką daro – jie keičia laikyseną, pailgina kojų liniją, suteikia pasitikėjimo. Tai ne tik estetika, tai ir psichologija. Tyrimai rodo, kad moterys, avėdamos aukštakulnius, dažnai jaučiasi ryžtingesnės ir labiau kontroliuojančios situaciją. Bet tai nereiškia, kad reikia kentėti. Yra būdų avėti aukštakulnius taip, kad dienos pabaigoje kojos nebūtų kaip po maratono.
Kulno aukštis – ne kuo didesnis, tuo geriau
Pirmiausia reikia kalbėti apie kulno aukštį, nes čia daugelis daro klaidą. Manoma, kad kuo kulnas aukštesnis, tuo batas elegantiškesnis. Iš dalies tai tiesa, bet jei tu nesi įpratusi prie aukštų kulnų, šokti nuo 0 iki 12 centimetrų – tikras savęs kankinimas.
Štai kaip galima galvoti apie kulno aukštį praktiškai:
- 2–4 cm – tai vadinamasis „kitten heel”, žemo kulniuko variantas. Tinka kasdieniam dėvėjimui, beveik nesiskiria nuo plokščio bato pagal patogumą, bet jau suteikia siluetui šiek tiek elegancijos.
- 5–7 cm – aukso viduriukas. Daugeliui moterų tai yra ta riba, kur dar galima išstovėti visą darbo dieną, jei batas gerai pasiūtas ir tinka pėdai.
- 8–10 cm – jau reikia įpratimo ir tinkamo bato konstrukcijos. Čia labai svarbu, ar yra platforma priekyje, kuri sumažina realų pėdos pasilenkimo kampą.
- 11 cm ir daugiau – tai jau specialioms progoms, ne ilgoms kelionėms pėsčiomis.
Beje, platforma priekyje – tai ne tik estetinis sprendimas. Jei kulnas 12 cm, bet platforma 3 cm, realus pėdos kampas yra tik 9 cm. Tai jaučiasi labai skirtingai.
Kaip išsirinkti aukštakulnius, kurie iš tikrųjų tinka tavo pėdai
Batų parduotuvėje visi batai atrodo gražiai. Problema prasideda po kelių valandų. Todėl reikia žinoti, į ką žiūrėti perkant, o ne tik ar batas gražus.
Pėdos forma yra labai svarbi. Yra trys pagrindiniai pėdos pirštų tipai – egiptiečių (didysis pirštas ilgiausias), graikų (antrasis pirštas ilgiausias) ir kvadratinis (visi pirštai maždaug vienodo ilgio). Jei turi graikų tipo pėdą ir avisi batą su siaura nosimi, antrasis pirštas tiesiog neturės vietos ir skaudės. Tai ne bato dydžio klausimas – tai formos klausimas.
Bato vidpadis ir lankinis palaikymas. Geras aukštakulnis turi turėti kažkokį lankinio palaikymo elementą. Jei bato vidus visiškai plokščias, pėda greitai pavargs. Kai kurie batai turi įmontuotą gelį ar suformuotą vidpadį – tai tikrai padeda.
Kulno storis. Plonas stiletto kulnas yra elegantiškas, bet nestabilus. Jei daug vaikštai, storesnis kulnas – blokuotas arba žemo kūgio formos – suteiks daug daugiau stabilumo ir mažiau krovos ant priekio.
Praktinis patarimas: batų visada reikia pirkti vakare arba po ilgesnio vaikščiojimo, nes tada pėda šiek tiek patinsta ir esi tikrojo dydžio. Jei perki ryte, rizikuoji, kad vakare batai bus per maži.
Pėdų paruošimas – tai ne prabanga, o būtinybė
Daugelis moterų galvoja, kad pėdų priežiūra – tai spa procedūros turtingoms. Bet jei avisi aukštakulnius, pėdų priežiūra yra tiesiog praktinis reikalas, kuris tiesiogiai veikia, kaip ilgai galėsi išstovėti batais.
Kietėjusi oda ant kulnų ir pirštų galiukų – tai ne tik estetinė problema. Kai oda kieta ir sutrūkinėjusi, ji mažiau elastinga ir greičiau atsiranda skausmingos vietos. Reguliarus drėkinimas (kasdien, ne kartą per savaitę) iš tikrųjų keičia situaciją per kelias savaites.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į nagus. Jei nagai per ilgi, avint aukštakulnius jie spaudžiasi į bato priekį – tai ir skausminga, ir nagams kenkia. Optimalus ilgis – kai nagai nesiekia piršto galiuko arba tik minimaliai.
Ir dar vienas dalykas, apie kurį retai kalbama – kojų raumenų stiprinimas. Blauzdų ir pėdos raumenų stiprinimas (pavyzdžiui, pakilimas ant pirštų galiukų, pėdos sukiojimas) tikrai padeda avint aukštakulnius. Stipresni raumenys geriau amortizuoja smūgius ir palaiko pėdą tinkamoje padėtyje.
Kaip avėti aukštakulnius, kad nugara neliktų nukentėjusi
Čia yra dalis, apie kurią batų pardavėjai nekalbės. Aukštakulniai keičia viso kūno laikyseną, ne tik pėdas. Kai kulnas pakyla, keičiasi juosmens kreivė, perkraunama apatinė nugaros dalis. Ilgainiui tai gali virsti nuolatiniais nugaros skausmais.
Bet tai nereiškia, kad reikia atsisakyti aukštakulnių. Reikia tiesiog žinoti, kaip kompensuoti.
Laikysena vaikštant. Avint aukštakulnius, natūralus polinkis yra pasilenkti į priekį arba pernelyg išlenkti juosmenį. Teisingas variantas – stačia nugara, šiek tiek įtrauktas pilvas (tai stabilizuoja juosmenį), pečiai atpalaiduoti. Žingsnis turėtų būti nuo kulno iki pirštų galiukų, ne visas padas vienu metu.
Poilsio pertraukos. Jei žinai, kad dieną bus daug stovėjimo ar vaikščiojimo, planuok pertraukas. Net 5–10 minučių sėdėjimo kas valandą labai sumažina krovą. Tai ne silpnumas – tai protingas planavimas.
Batų keitimas. Jei galima, turėk galimybę per dieną persiauti. Darbe avėti aukštakulnius, o keliaujant – patogius batus. Tai gali atrodyti kaip kompromisas, bet iš tikrųjų tai leidžia avėti aukštakulnius daug ilgiau ir dažniau, nes kojos nesikankina visą dieną.
Praktiniai triukai, kuriuos žino tik patyrę aukštakulnių mėgėjai
Yra keletas dalykų, kurie skamba kaip smulkmenos, bet iš tikrųjų labai keičia patirtį.
Silikono įdėklai ir geliniai pagalvėliai. Tai turbūt geriausias atradimas žmonėms, kurie mėgsta aukštakulnius. Gelinės pagalvėlės po pirštų galiukais sumažina spaudimą priekyje – o būtent ten ir skauda labiausiai. Jos kainuoja kelis eurus ir telpa į bet kokius batus. Taip pat yra silikono įdėklai kulno srityje, kurie neleidžia batui slysti.
Batų ištempiamasis purškalas. Jei batas šiek tiek spaudžia, yra specialūs purškikliai, kurie minkština odą ir leidžia batui šiek tiek išsiplėsti. Tai veikia geriau nei „įvaikščiojimas” per skausmą.
Pleistrai strateginėse vietose. Prieš avint naujus batus, uždėk pleistrą ten, kur tikėtina, kad trins – paprastai tai yra kulno vidinė pusė ir mažojo piršto išorė. Geriau nei gydyti pūsles vėliau.
Kojinaitės su silikono juostele. Jei avini aukštakulnius su kojinaitėmis, rinkis tokias, kurios turi silikono juostelę priekyje – jos nelips žemyn ir nesusidarys raukšlių, kurios trins.
Drėgnas rankšluostis ir šilumos metodas. Jei batas labai spaudžia konkrečioje vietoje, galima uždėti drėgną šiltą rankšluostį ant tos vietos ir tada apsiavus pavaikščioti – oda šiek tiek išsiplečia. Tai veikia su natūralios odos batais.
Kokioms progoms kokie aukštakulniai – nes ne visada tinka vienodi
Dar vienas dalykas, kuris padeda avėti aukštakulnius patogiau – tiesiog pasirinkti tinkamą modelį tinkamam kontekstui. Tai skamba akivaizdžiai, bet praktikoje dažnai to nepaisoma.
Darbo aplinka. Jei dieną daug vaikštai, stovi arba turi ilgus susirinkimus, rinkis žemesnį kulną (iki 7 cm), storesnį kulną stabilumui ir uždarą nosį – atvirų pirštų batai greičiau vargina, nes pirštai neturi atramos. Blokuotas arba kūgio formos kulnas čia bus daug geresnis pasirinkimas nei stiletto.
Vakarinis renginys. Jei žinai, kad daugiausia sėdėsi arba stovėsi trumpai, galima leisti sau aukštesnį ir plonesnį kulną. Bet net ir čia – jei bus šokiai, stiletto ant medinės grindų dangos yra tikras nuotykis (ir ne pats malonus).
Lauko renginiai. Žolė, grindinys, smėlis – visa tai yra aukštakulnių priešai. Čia arba platforma (kuri nesklinda į žolę), arba storas blokuotas kulnas. Stiletto ant žolės – tai ne elegancija, tai akrobatika.
Ilgos kelionės pėsčiomis. Jei žinai, kad teks daug vaikščioti, aukštakulniai tiesiog nėra geras pasirinkimas tą dieną. Tai ne kapituliacija – tai tiesiog protingas sprendimas. Geriau avėti aukštakulnius tada, kai jie iš tikrųjų tinka situacijai, nei kankintis visą dieną ir prisiekti, kad daugiau niekada jų neavėsi.
Kai aukštakulniai tampa gyvenimo būdu, o ne kankinimu
Visa aukštakulnių istorija iš tikrųjų yra apie santykį su savo kūnu ir savo komfortu. Moterys, kurios avėjo aukštakulnius dešimtmečius ir nesiskundžia, dažniausiai turi keletą bendrų bruožų – jos išmoko klausytis savo kūno, jos turi kelis patikimus modelius, kurie tikrai tinka jų pėdai, ir jos niekada nesistengia „išlaikyti” bato, kuris skaudina nuo pirmos minutės.
Geras aukštakulnis neturėtų skaudėti iš karto. Jis gali šiek tiek spausti, gali reikėti įvaikščiojimo – bet ūmus skausmas nuo pirmos minutės reiškia, kad batas tiesiog netinka tavo pėdai. Jokia mada ir jokia kaina to nepakeičia.
Investicija į kokybiškus batus iš tikrųjų atsipirka. Pigūs aukštakulniai iš sintetinių medžiagų greitai deformuojasi, nesugeria drėgmės ir dažnai turi blogą vidpadį. Natūrali oda „prisitaiko” prie pėdos formos, kvėpuoja ir tarnauja daug ilgiau. Vienas geras batas vertas trijų pigių.
Ir galiausiai – aukštakulniai yra pasirinkimas, ne pareiga. Jei tam tikrą dieną nori juos avėti, avėk – bet daryk tai protingai, pasiruošusi ir su tinkamais batais. Jei nori plokščių batų, tai irgi puiku. Tikroji elegancija yra ne kulno aukštis, o tai, kaip jautiesi ir kaip judėji – o tai priklauso nuo to, ar tavo kojos laimingos.
