Kodėl megztiniai taip greitai „pavargsta”
Turbūt kiekviena iš mūsų yra išgyvenusi tą nedidelę širdgėlą – mėgstamiausias megztinis po kelių sezonų pradeda atrodyti lyg kažkas jį jau prieš tave dėvėjo dešimt metų. Atsiranda pūkeliai, išsitempia rankogaliai, spalva blunka, o pats audinys tampa kažkoks… pavargęs. Ir tai ne tik pigių megztinių problema. Net ir brangūs kašmyro ar merino vilnos gaminiai gali greitai prarasti savo išvaizdą, jei su jais elgiamasi netinkamai.
Priežasčių, kodėl megztiniai taip greitai sensta, yra kelios. Pirma – netinkamas skalbimas. Antra – netinkamas laikymas. Trečia – mes tiesiog nežinome kelių paprastų gudrybių, kurios galėtų visą situaciją pakeisti. Gerai ta žinia, kad nieko sudėtingo čia nėra – tereikia šiek tiek daugiau dėmesio ir kelių naujų įpročių.
Skaityti etiketę – ne nuobodybė, o būtinybė
Žinau, žinau – etiketės skaitymas skamba kaip kažkas, ką daro tik labai atsakingi žmonės arba tie, kurie turi per daug laiko. Bet iš tikrųjų tai yra pirmasis ir svarbiausias žingsnis, jei norite, kad jūsų megztinis išliktų gražus. Tos mažos simbolių eilutės ant etiketės – tai ne dekoratyviniai piešinukai, o konkrečios instrukcijos.
Ką verta žinoti:
- Rankinis skalbimas – simbolis su ranka dubenyje reiškia, kad mašina čia netinka. Ir tai rimtai. Vilna, kašmyras, angoros mišiniai – jie reikalauja švelnaus rankinio skalbimo arba specialios mašinos programos.
- Temperatūra – jei ant etiketės parašyta 30°C, tai nereiškia „na, 40°C irgi turėtų būti gerai”. Kiekvienas papildomas laipsnis – tai papildoma rizika, kad megztinis susitruks arba išsitemps.
- Džiovintuvas – dauguma megztinių ir džiovintuvo yra tiesiog nesuderinami. Karštis ir mechaninis sukimasis – tai greičiausias kelias į katastrofą.
- Cheminis valymas – kai kurie delikatesni audiniai reikalauja būtent šio metodo, ir čia nereikėtų taupyti.
Jei etiketė jau nukirpta arba užrašai išblukę – ieškokite informacijos gamintojo svetainėje arba vadovaukitės sudėties procentais. Kuo daugiau natūralių pluoštų, tuo švelnesnis elgesys reikalingas.
Skalbimas: mažiau – geriau
Štai viena iš tų tiesų, kurią sunku priimti: megztinių nereikia skalbti po kiekvieno dėvėjimo. Tiesą sakant, per dažnas skalbimas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl jie taip greitai praranda formą ir spalvą. Natūralūs pluoštai – vilna, kašmyras, merino – turi natūralių savaiminio apsivalymo savybių. Jie tiesiog nepritraukia kvapų taip, kaip sintetiniai audiniai.
Praktiškai tai reiškia: jei dėvėjote megztinį ant marškinių ar palaidinės ir jis neišsitepė – tiesiog pakabinkite jį gerai vėdinamoje vietoje kelioms valandoms. To dažnai visiškai pakanka. Skalbti reikia tada, kai atsiranda dėmė, kvapas arba megztinis tiesiog jaučiasi nešvarus.
Kai jau skalbiamas:
- Naudokite specialų skalbiklį delikatiems audiniams – paprastas skalbimo milteliai gali būti per agresyvūs.
- Vanduo turi būti vėsus – idealiai 20-30°C.
- Nemirkykite ilgiau nei 10-15 minučių.
- Nespauskite ir nesukite – tiesiog švelniai spauskite vandeniui išbėgti.
- Jei skalbiate mašinoje – naudokite specialų maišelį delikatiems gaminiams. Tai tikrai veikia.
Dėl dėmių – kuo greičiau reaguojate, tuo geriau. Šviežia dėmė visada lengviau pašalinama nei ta, kuri jau spėjo įsigerti. Bet čia svarbu: netriunkite – tai tik giliau įtrins dėmę į pluoštą. Geriau švelniai brinduokite nuo kraštų į centrą.
Džiovinimas: lėtai ir horizontaliai
Tai turbūt labiausiai ignoruojama megztinių priežiūros taisyklė. Daugelis moterų išskalauja megztinį, pakabina ant pakabos ir galvoja, kad viskas gerai. Bet pakabintas šlapias megztinis – tai receptas išsitempusiems pečiams ir pailgėjusioms rankovėms. Vanduo sunkina audinį, o gravitacija daro savo darbą.
Teisingas būdas – džiovinti horizontaliai. Tiesiog padėkite megztinį ant švarios rankšluosčio ant lygaus paviršiaus ir suformuokite jo originalią formą rankomis. Taip, tai užtrunka ilgiau, bet rezultatas visiškai kitoks. Megztinis išlaiko formą, nesitempia, nesideformuoja.
Keletas papildomų patarimų:
- Prieš dėdami ant rankšluosčio, švelniai suvyniokite megztinį į rankšluostį ir paspauskite – taip pašalinsite perteklinį vandenį be sukimo.
- Džiovinkite ne saulės spinduliuose ir ne šalia radiatoriaus – abu variantai gali pažeisti pluoštą ir išblukinti spalvą.
- Vėdinamas kambarys su normalia temperatūra – idealus variantas.
- Jei megztinis šiek tiek deformavosi džiovinimo metu, kol dar drėgnas – švelniai suformuokite jį rankomis atgal į reikiamą formą.
Kaip kovoti su pūkeliais ir kamuoliukais
Tie maži pūkelių kamuoliukai ant megztinio – vadinami pilling arba tiesiog „kamuoliukais” – yra vienas labiausiai erzinančių reiškinių. Jie atsiranda dėl trinties: tarp audinio ir rankinės, sėdint, netgi tiesiog judant. Ir tai nereiškia, kad megztinis prastos kokybės – net ir brangūs gaminiai tam nėra atsparūs.
Geriausia žinia – su tuo galima kovoti. Yra kelios priemonės:
Megztinių šukos arba skustuvas – tai specialus įrankis, kuris švelniai nupjauna kamuoliukus nenupažeidžiant audinio. Galima rasti parduotuvėse už visai prieinamą kainą. Naudojant reikia judėti lengvais, vienodo spaudimo judesiais viena kryptimi.
Skustuvas – taip, paprastas vienkartinis skustuvas gali padėti. Bet čia reikia atsargumo – per stiprus spaudimas gali pažeisti audinį. Tinka labiau grubesnės tekstūros megztiniams.
Prevencija – geriau nei gydymas. Nešiokite rankinę ant peties, o ne ant megztinio. Jei turite krepšį su šiurkščia medžiaga – apsvarstykite, ar jis dera su delikatesniu megztinio audiniu. Taip pat padeda skalbimas apverstu megztinį.
Laikymas – pusė sėkmės
Megztiniai ir pakabos – tai ne geriausi draugai. Ypač sunkesni, storesni megztiniai ant pakabos laikui bėgant deformuojasi: pečiai išsitempia, formuojasi „ragai” ten, kur buvo pakabos galai. Tai negrįžtama žala, kurios galima lengvai išvengti.
Megztiniai turi būti laikomi sulankstytai. Idealu – lentynoje arba stalčiuje. Jei vietos mažai, galima naudoti specialią sulankstytų megztinių kabinimo techniką – sulankstote megztinį ir pakabinate ant pakabos taip, kad jis laikosi pats savimi, be tempimo. Internete galima rasti daugybę vaizdo įrašų, kaip tai padaryti.
Dar keletas laikymo gudrybių:
- Kandys – natūralių pluoštų, ypač vilnos ir kašmyro, priešai. Kedro kamuoliukai arba levandų maišeliai yra natūralus ir malonus sprendimas. Jie atbaido kandis ir suteikia malonų kvapą.
- Sezoninis laikymas – jei megztiniai laikomi ilgesnį laiką, įdėkite juos į drobės maišelius arba specialias laikymo dėžes. Plastikiniai maišai – ne geriausias pasirinkimas, nes neleidžia audiniui kvėpuoti.
- Švarūs prieš laikant – niekada nelaikykite nešvarių megztinių ilgą laiką. Dėmės ir prakaito pėdsakai laikui bėgant tik giliau įsigeria ir pritraukia kandis.
Lyginimas ir garų naudojimas
Daugelis moterų vengia lyginimo megztinių, bijodamos juos sugadinti. Ir iš dalies tai pagrįsta baimė – tiesioginis lygintuvo kontaktas su kai kuriais audiniais tikrai gali padaryti žalos. Bet tai nereiškia, kad megztiniai turi atrodyti susiglamžę.
Garo lygintuvas arba garų generatorius – tai geriausias sprendimas. Garai atpalaiduoja pluoštą, pašalina raukšles ir netgi gali padėti megztiniui atgauti formą po skalbimo. Svarbu: laikykite lygintuvo antgalį kelių centimetrų atstumu nuo megztinio – nelieskite tiesiogiai.
Jei naudojate paprastą lygintuva:
- Visada lygiuokite per drėgną medžiagą arba specialų lyginimo audinį.
- Naudokite žemą temperatūrą.
- Judėkite švelniai, nenuspauskite lygintuvo.
- Kašmyrui ir angoros mišiniams – tik garai, jokio tiesioginio kontakto.
Beje, garų lygintuvas puikiai tinka ir greito „atgaivinimo” tikslams tarp skalbimų – jei megztinis šiek tiek praranda formą arba atsiranda nedidelis kvapas, kelios minutės su garais gali padaryti stebuklus.
Kai megztinis jau „pavargęs” – ar dar galima ką nors padaryti
Gerai, sakykime, kad jūsų mėgstamiausias megztinis jau šiek tiek nukentėjo – gal susitempė, gal spalva bluko, gal forma nebėra tokia graži. Ar viskas prarasta? Ne visada.
Susitempęs megztinis – kartais galima grąžinti formą, pamirkius jį šiltame vandenyje su nedideliu kiekiu plaukų kondicionierius (taip, tai veikia su vilna ir kašmyru). Pluoštas atsipalaiduoja ir tampa lankstesnis. Tada švelniai suformuokite megztinį rankomis ir džiovinkite horizontaliai.
Susitempę rankogaliai – galima švelniai paveikti karštu garais ir suformuoti rankomis. Arba – jei tikrai drąsūs – galima kreiptis į siuvėją, kuris gali susiūti rankogalius.
Blukusi spalva – čia sudėtingiau. Specialūs dažai tekstilei gali padėti, bet tai jau rimtesnis projektas. Kartais paprasčiau priimti, kad megztinis tapo „namų” versija ir nusipirkti naują šventiniam dėvėjimui.
Skylutė – nedidelę skylutę galima pataisyti namuose su adata ir siūlu, jei ji yra diskretiškai vietoje. Didesnės skylės – tai siuvėjo teritorija. Nepraraskite megztinio dėl to – geras siuvėjas gali padaryti stebuklus.
Galiausiai – geriausia investicija yra prevencija. Megztinis, kuris nuo pat pradžių yra prižiūrimas tinkamai, gali tarnauti dešimtmetį ir atrodyti puikiai. Tai ne tik ekonomiška, bet ir tvariau – mažiau perkame, mažiau išmetame. O kai mėgstamiausias megztinis išlaiko savo grožį sezonas po sezono, tas malonumas yra visiškai kitoks nei nuo naujo pirkinuko. Tai jau kažkas asmeniška, su istorija – ir tai, kaip manau, yra pats geriausias drabužis.
