Apranga didelio biusto moterims dažnai virsta savotišku galvosūkiu – arba per daug atvira, arba slepia visas formas po sluoksniu audinio, kuris nė kiek nepataiko į figūrą. Suknelė, regis, turėtų būti paprasčiausias sprendimas: vienas vientisas dalykas, nereikia derinti viršaus su apačia. Bet realybėje būtent suknelės dažnai sukelia daugiausiai nusivylimo – arba per plačios pečių srityje, arba spaudžia krūtinę taip, kad kvėpuoti sunku, arba – priešingai – iš viso paslepia bet kokias moteriškas linijas ir moteris atrodo lyg maišas su rankovėmis.
Tiesa yra ta, kad tinkamos suknelės paieška didelio biusto atveju reikalauja truputį daugiau žinių apie kirpimą, audinį ir siluetą nei įprastai. Bet kai supranti kelis pagrindinius principus, apsipirkimas nustoja būti kančia ir tampa tiesiog dar viena smagia veikla.
Kodėl „standartinis” dydis dažnai neveikia
Didžioji dalis masinės gamybos suknelių kuriamos pagal proporcijas, kur liemuo, juosmuo ir klubai auga tolygiai. Bet kai krūtinė gerokai didesnė nei likusios kūno dalys, ta proporcija sutrinka. Pasirinkus dydį pagal krūtinės apimtį, suknelė gali laisvai kaboti ties juosmeniu ir klubais. Pasirinkus pagal liemenį – gauni suknelę, kuri traškės ties sagomis arba iš viso nesueis.
Būtent dėl to daugelis moterų su didesniu biustu apsipirkinėja su nuolatiniu nusivylimo jausmu – bandant dešimtis modelių, kurie tiesiog nesukurti jų kūno tipui. Sprendimas nėra pirkti didesnį dydį „su atsarga” – taip gaunasi tik daugiau nereikalingo audinio kitose vietose. Geriau ieškoti modelių, kurie iš principo skirti šiai figūros ypatybei arba turi reguliuojamus elementus.
Iškirptė – draugas, ne priešas
Daug moterų instinktyviai vengia bet kokios iškirptės, manydamos, kad taip „paslėps” apimtį. Realybėje visiškai uždaras kaklas, ypač jei jis apvalus arba su aukšta apykakle, vizualiai padidina krūtinės sritį ir sukuria sunkesnį, masyvesnį įspūdį.
V formos iškirptė yra bene universaliausias sprendimas. Ji nukreipia žvilgsnį vertikaliai, prailgina siluetą ir sukuria balansą tarp viršutinės ir apatinės kūno dalies. Svarbu tik nepersistengti su gyliu – iškirptė turėtų baigtis maždaug ties krūtinės viduriu, ne žemiau. Per gili iškirptė kartu su didesniu biustu gali atrodyti pernelyg iššaukianti situacijoms, kuriose tai netinka, pavyzdžiui, darbe ar oficialiuose renginiuose.
Kvadratinė iškirptė taip pat veikia gerai – ji suteikia struktūros ir tarsi „sulaiko” formas neperdedant. O štai apvali arba lodenio formos iškirptė dažnai yra ta, kurios verta vengti, nes ji vizualiai platina viršutinę kūno dalį.
Liemenėlė po suknele – nematomas, bet lemiamas veiksnys
Galima turėti idealiai kirptą suknelę, bet jei apatinis trikotažas netinkamas, visas efektas dingsta. Tai gal ir neatrodo tiesiogiai susiję su suknelės pasirinkimu, bet iš tiesų yra viena svarbiausių detalių.Suknelėms su plonesnėmis petnešėlėmis ar atvira nugara reikia specifinių sprendimų – multiway liemenėlių arba tokių, kurių petnešėles galima paslėpti. Suknelėms su gilesne iškirpte tinka push-up arba balkono tipo liemenėlės, kurios sukuria gražią formą, bet nepakelia krūtinės pernelyg aukštai, kas atrodytų nenatūraliai dienos metu.
Verta pastebėti ir tai, kad daugelis moterų nešioja neteisingo dydžio liemenėlę – dažniausiai per didelį apimties skaičių ir per mažą taurės dydį. Prieš perkant naują suknelę didelei progai, verta investuoti kelias minutes (arba geriau – nueiti į parduotuvę su profesionaliu matavimu) ir įsitikinti, kad apatinis trikotažas tikrai tinka dabartinei figūrai, nes ji keičiasi laikui bėgant.
Kuris siluetas iš tiesų veikia
Empire linijos suknelės – tos, kurios siaurėja tiesiog po krūtine ir toliau laisviau krenta – yra vienos iš patikimiausių pasirinkimų. Jos vizualiai atskiria krūtinę nuo likusio liemens, sukuria juosmens iliuziją net tada, kai natūralaus juosmens akcentavimo nėra, ir nespaudžia jautrios srities.
Suknelės su apvyniojimo efektu (wrap dress) taip pat yra klasika neatsitiktinai. Jos leidžia individualiai reguliuoti, kiek atviras viršus, ir dažniausiai turi V formos iškirptę bei juosmens akcentą, kuris balansuoja proporcijas.
Kita vertus, tiesios, „shift” tipo suknelės, kurios nesiaurėja juosmenyje, gali būti rizikingos – jos linkusios „priglaisti” prie krūtinės ir sukurti bloką, o ne siluetą. Jei toks modelis vis tiek patinka, ieškokite tokio, kuris pagamintas iš standesnio, struktūrizuoto audinio, kuris nesiglaudžia prie kūno.
Verta paminėti ir suknelių su sujungtomis detalėmis (pvz., viršus vienas audinys, apačia – kitas, su horizontaliu pertrūkiu ties juosmeniu) privalumą – tokie modeliai natūraliai kuria segmentaciją, kuri padeda atrodyti proporcingiau.
Audinys sprendžia daugiau nei kirpimas
Net tobulo kirpimo suknelė gali atrodyti netinkamai, jei audinys per plonas ar per daug elastingas. Trikotažas, kuris labai tampo, dažnai per daug apkabina formas ir išryškina kiekvieną liniją – tai gali būti norima estetika, bet daugumai kasdieninių situacijų tai per daug.
Geriausiai veikia audiniai su nedideliu tankiu ir struktūra – bet kokie mišiniai su elastanu, kurie leidžia judėti, bet nesitempia iki skaidrumo. Šifonas, dženersis ar plonas trikotažas dažnai reikalauja pamušalo, kitaip audinys tiesiog „krenta” ant krūtinės ir sukuria nepatogų, permatomą efektą.
Raštai taip pat turi reikšmę. Dideli, ryškūs raštai ties krūtine gali vizualiai padidinti sritį, kuri jau ir taip yra akcentuota. Mažesni, vertikalūs arba diagonaliniai raštai veikia švelniau. Tas pats galioja ir spalvoms – ryški, kontrastinga spalva viršuje, prislopinta apačioje, akcentuoja krūtinę labiau, nei norėtųsi daugumai atvejų.
Rankovės ir pečių linija – dažnai pamirštamas elementas
Kai galvojama apie suknelę didesniam biustui, dažniausiai dėmesys sutelkiamas ties iškirpte ir juosmeniu, o rankovės lieka nuošalyje. Bet tiesa ta, kad be rankovių modeliai su plonomis petnešėlėmis kartais sukuria disbalansą – viršutinė kūno dalis atrodo sunkesnė, o petnešėlės tarsi „neišlaiko” vizualaus svorio.
Trys ketvirčio rankovės arba trumpos, laisvesnio kirpimo rankovės dažnai sukuria geresnę proporciją. Jos suteikia viršutinei kūno daliai daugiau struktūros ir nukreipia dėmesį nuo pačios krūtinės srities į bendrą siluetą.
Jei norisi be rankovių modelio, verta rinktis platesnes petnešėles arba tokias, kurios turi papildomą detalę ties pečiais – mazgą, klostę ar dvigubą juostelę. Tai vizualiai „sutvirtina” viršų ir sumažina jausmą, kad drabužis vos laikosi.
Ko verta atsisakyti perkant, net jei modelis atrodo gražiai ant pakabos
Yra keletas modelių, kurie ant pakabos ar manekeno atrodo puikiai, bet praktiškai sukuria daugiau problemų nei privalumų didesnio biusto atveju. Halterio tipo suknelės su labai plonu kaklo dirželiu dažnai spaudžia sprando sritį, nes visas krūtinės svoris tenka vienam siauram audinio ruoželiui – po kelių valandų tai tampa nemaloniai skausminga.
Taip pat verta atsargiai vertinti suknelesu klostėmis tiesiai per krūtinę – jos linkusios sukurti papildomą apimtį būtent toje vietoje, kur jos jau ir taip yra pakankamai. Klostės geriau veikia žemiau juosmens arba ant sijono dalies.
Ir dar vienas dalykas, kurio dažnai nepastebi apsipirkimo metu – sagų ar užtrauktukų vieta priekyje. Jei suknelė turi sagas ties krūtinės linija, patikrinkite, ar tarp sagų nelieka tarpelių, kai jos užsagstytos. Tai vienas dažniausių „gedimų”, kurį pastebi tik grįžus namo ir pasižiūrėjus į veidrodį iš šono.
Kaip visa tai sudėlioti į vieną apsipirkimo strategiją
Jei reikėtų šitą visą informaciją suvesti į praktišką planą prieš einant į parduotuvę ar naršant internetinę parduotuvę, tai atrodytų maždaug taip. Pirma – pamiršti dydžio numerį ir orientuotis į konkrečius matmenis, ypač jei perkama internetu; dauguma prekės ženklų turi savo matavimo lenteles, ir verta praleisti minutę jas patikrinti, užuot pasitikėjus vien tik „M” arba „L” žyma.
Antra – pradėti nuo silueto, o ne nuo spalvos ar rašto. Empire linija, apvyniojimo tipo suknelė arba modelis su aiškiu juosmens akcentu turėtų būti pirmieji kandidatai. Trečia – neignoruoti iškirptės formos. V arba kvadratinė iškirptė beveik visada bus saugesnis pasirinkimas nei apvali ar aukšta apykaklė.
Ir galiausiai – nepamiršti, kad viena suknelė retai kada tinka absoliučiai visoms progoms. Turėti garderobe kelis skirtingus modelius – vieną kasdieniam nešiojimui su laisvesniu kirpimu, vieną oficialesnę su struktūrizuotu audiniu ir vieną vasarišką, lengvesnę – yra praktiškiau, nei ieškoti to vieno „universalaus” modelio, kuris tenkins visus atvejus.
Galų gale, tinkamos suknelės paieška nėra apie tai, kaip paslėpti figūrą ar ją „sumažinti” vizualiai. Tai apie balansą – kad drabužis dirbtų kartu su kūnu, o ne prieš jį. Kai supranti, kokie kirpimai, audiniai ir detalės iš tiesų veikia, apsipirkimas nustoja būti nervų kupinas bandymas ir tampa procesu, kuriame galima tiesiog mėgautis rezultatu, matomu veidrodyje.
